EN LV LT

Apie Lielupės upių baseiną

Lielupės upės baseinas – tai vienas iš trijų tarptautinių upių baseinų rajonų esančių tarp Latvijos ir Lietuvos teritorijų.

  • Lielupės upės baseino rajonas – tai visuma ploto, iš kurio Lielupės upė surenka paviršinius ir požeminius vandenis per upes, upelius, upokšnius ir pavasarinius potvynius.
  • Lielupės upei pradžią duoda Mūšos (latviškai Mūsa) ir Nemunėlio (latviškai Mēmele) santaka Bauskos mieste Latvijoje.
  • Visas Lielupės upės baseino plotas siekia apie 17 787 km² – apie pusę baseino ploto yra Lietuvoje, kita dalis Latvijoje.
  • Lielupės upės baseinas yra ketvirtas pagal upės baseino ploto dydį Latvijoje ir antras Lietuvoje.
  • Siekiant palengvinti praktinį Lielupės upės baseino rajono valdymo priemonių įgyvendinimą, rajonas suskirstytas į mažesnius vienetus pabaseinius, pavyzdžiui, Mūšos-Nemunėlio pabaseinis.
  • Lielupės upės ilgis – 119 km; bendras ilgis visų intakų daugiau nei 250 km;  ilgiausias intakas Nemunėlis – 191 km, Mūša – 164 km, Iecava kartu su Veciecava – 155 km, Svēte – 116 km. Vidutinis debitas – 106 m³/s (upės žiotyse), o potvynių metu gali siekti 1380 m³/s. Upės nuožulnumas apytiksliai 0.09 m/km. Metinis nuotėkis 3.6 km ³ (50 % šio kiekio iš intakų).
  • Lielupės upės baseino rajono teritorijoje gyvena apytiksliai 840 tūkstančių gyventojų, apie pusę jų – miestuose. 
  • Palankios klimato sąlygos, reljefas ir dirvožemio derlingumas sudaro geras sąlygas žemės ūkio vystymuisi šiame regione. Daugiau kaip pusė Lielupės baseino teritorijos naudojama žemės ūkio reikmėms, Latvijoje tai sudaro 71 %, Lietuvoje – 52 % teritorijos.